rupūžinėti

rupūžinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Skr, rupū̃žinėti, -ėja, -ėjo KlvrŽ iter. rupūžinti 2: Tas jau nėr arikas, kas rupūžinė[ja] naktimis Šts. Ir rupūžinė́s pašaliais be kokio užsiėmimo, – pri darbo eik! Vvr. Senūsius erzina vaikai, rupūžinė́dami aplinkuo Šts.